Prieš aštuonis metus mano
pirmasis sukonstruotas lempinis stiprintuvas su 6F5P rusiškomis radijo
lempomis atgims iš naujo. Aš jį prisimenu kaip pirmą žingsnį į lempinio
garso pasaulį. Vėliau rusiškas maitinimo transformatorius išsivibravo ir
klausant vakarais ar naktimis girdėdavosi jo skleidžiamas triukšmas.
Nebeturiu jau šio stiprintuvo ir nepamenu jo likimo. Ruošiausi keisti
maitinimo transformatorių bet greičiausiai būsiu paleidęs detalėmis
konstruojant kitus stiprintuvėlius.
Pabandysiu dar kartą
sukonstruoti tokį patį, bet panaudojant stipriai kokybiškesnes detales
ir dalis - Hammond 8W išėjimo transformatorius, taip pat jų droseliukus,
žingsninį garso reguliatorių vietoje potenciometro, toroidinį maitinimo
transformatorių, Solen Fast skiriamuosius kondensatorius, paieškosiu
Allen Bradley rezistorių ir tt.
Stiprintuvo galingumas turėtų
siekti apie 5W, o praleidžiamų dažnių diapazoną būtinai pamatuosiu.
Radijo lempos
lengvai gaunamos. Perkant naujas, tai triodas-pentodas 6F5P kainuoja
apie 5 litus, o kenotronas 6C5S (Reflektor gamyklos) - apie 7,5 lito už
vienetą. Pavyks rasti pigiau - puiku.
6F5P datasheet (117KB pdf)
6C5S datasheet (62KB pdf)
Kad išlaikyti
panašų stilių, ir korpusą konstruosiu panašų. Šį stiprintuvėlį, tiesą
sakant, konstruosiu ne sau, o lempinio garso mėgėjui arba vadinkim jį
kaip priklauso -
užsakovu. Jis nieko prieš už paviešintą konstravimo eigą bei nuotraukas.
Gavau tik keletą bendrų apibūdinimų koks stiprintuvas turėtų būti. Visa
kita atiduodama mano vaizduotei.
Korpuso
gimimas, impregnavimas kad nuo temperatūros pokyčių neiškiltų siūlės,
šveitimas:
Stiprintuvo korpuso
neatkartojau tiksliai, nes naudosiu kitokias detales ir baisiausia kas
gali nutikti konstruojant - pritrūksiu vietos viduje. Tokiu atveju tektų
perdaryti korpusą kas atimtų daug laiko ir greičiausiai nespėčiau
sukonstruoti iki sutarto laiko. Pirmiausiai gaminu korpusą pagal žinomų
lempų skaičių, detalių gabaritus, o paskui tik lituosiu ir derinsiu
schemą. Va tuomet gali ir prispirti reikalas įtalpinti nenumatytas
detales.
Apšveistas stiprintuvas
pašpkaliuojamas lengvai šveičiamu "Alcro" glaistu (šis nenubyra net nuo
garso kolonėlių). Birželio saulėje apdžiūna ir vėlgi apšveičiamas.
Korpusai jau bekonstruojant patiria stresinių situacijų - kaitri saulė,
vėlai vakare skersvėjis pavėsyje, kambary kartais pabūna jeigu lietus tą
dieną nusimato. Nepalieku ant lietaus mirkti. Per ilgą korpuso gamybą iš
karto galima pastebėti jeigu siūlės ima ryškėti.
Visas korpusas padengiamas
purškiamu špakliumi ir šlapiu bei smulkiu šveičiamu popieriumi
apšveičiamas. Va dabar jau korpusas paruoštas dažymui norima spalva.
Dažymas tai nėra sudėtingas procesas. Tai apdovanojimas kurio sulauki po
sunkaus, ilgo bei varginančio šveitimo bei dažymo laukimo minutės.
Reikės bėgti pirkti naujo dažų
flakonėlio - pastovėjusių nenaudoju, nebent pusiau gruntavimui.
Dažymas ėjo
lėtokai, įdėta daug darbo šlapiai šveičiant korpusą, paskui padengiant
storu sluoksniu priemonėm, kurių dėl savaime suprantamų priežasčių
atskleisti nenoriu, kol galiausiai priartėta prie galutinio dažymo.
Purškiau balionėliu du kartus. Po pirmojo karto kažkoks musiukas
nusileido ir prilipo. Sakau, būtų didesnis - palikčiau kaip ženklelį,
bet šis gal mažokas šiek tiek.
Dažymas pavyko labai gerai,
tad ėmiau purkšti matinio lako sluoksnį. Ir va tada atsitiko labai
blogas dalykas. Paprastai savo nepavykusių bandymų neviešinu, bet
kadangi jau nemažai aprašiau, tai reikia ir baigti. Užpurkštas lakas
akimirksniu sureagavo. Net neįsivaizduoju kodėl, nes medžiagos atitinka,
netgi gamintojas. Kai kuriose vietose sureagavo nedaug, o vienam šone -
ypač plačiai. Sureagavus matyt pakėlė dažus ir iš apatinių sluoksnių. Po
šio atsitikimo bandžiau dar tvarkyti, bet nei fiziškai, nei morališkai,
nei finansiškai neapsimoka. Tą jau žinau iš patirties. Korpusas
nurašytas kaip nepavykęs.
Jau sugalvojau koks bus naujas
korpusas, visgi detalės surinktos, o ir norisi išbandyti Hammond išėjimo
transformatorius. Taip jau kartais atsitinka su DIY. Ir galutinį
rezultatą įvertinti materialiai - sudėtinga.
2014.06.04 |