Modernizuojam Marantz TT-120CT
patefoną.

    Į mano rankas pakliuvo pagyvenęs MARANTZ TT-120 CT patefonas. Kiek radau informacijos apie jį internete - gimęs 83/84 metais. Pats dizainas, korpusas, veikimas nepaliko man didelio įspūdžio. Dizainas primena pigių kinietiškų patefonų dizainą. Korpusas minkštos plastmasės, barškantis, adatai atrodo perduodantis visus bildesius nuo stalo ar ant ko jis bebūtų padėtas. Veikimas galbūt ir be problemų, bet visi prieš tai išvardinti veiksniai tiesiog atstumia nuo naudojimosi ir muzikos klausymosi. Detalės viduje tvirtos: kieta plastmasė, storokos skardos mechaninės dalys, ašis su guoliuku, tik pats diskas neturi didelio svorio. Adatą, buvusią originalią netyčia nulaužiau... Gaila. Jeigu jau jį gavau, reikia imtis veiksmų - perdarymo.

   Panaudojam patefono variklį, diską, ašį su guoliuku, tonarmą. Visa kita perdarom taip, kaip patinka. Pirmiausiai korpusas. Su savo "padėjėju" (žmona) peržiūrim įvairius DIY ir šiaip gamintojų kūrinius internete ir sugalvojam būsimo grotuvo formą. Viskas galvoje, o tik smulkūs pasižymėjimai ant šalia rasto popieriaus lapo. Nusprendžiau naudoti stiklo audinį, špaklių, epoksidinę dervą, fanerą, tad korpuso sudėtingumui ribų nebuvo nustatyta. Pats norėjau, kad tik būtų kuo žemesnis. Kibau į darbą.

   Pabandysiu nupasakot korpuso gamybos vingrybes iliustruojant nuotraukomis. Didžioji dalis išpjauta iš faneros. Du sluoksniai iš storos faneros ir tarpe jų vienas iš drožlių plokštės. Visi jie susukti medsraigčiais maždaug kas 5cm. ir suklijuoti medžio klijais (kadangi jokių rėmėjų neturiu, pareklamuosiu nemokamai -  dažniausiai naudoju klijus "Lipalas"). Išpjautos vietos būsimoms jungtims, ir visas korpusas apjuostas stiklo audinio juosta, kuri naudojama statybose montuojant gipskartonį sutvirtinti siūlėms.Tos vietos, kur bus jungtys, jungikliai, panaudotas smulkus tinklelis (tinka bet koks tankus audinys). Visą korpusą, tinklelius, aptepiau poliesterine derva, kuri sutvirtino siūles tarp sluoksnių ir padengė visą medinį paviršių kietu "kaulu". Toliau tepamas špaklius. Jų yra visokių grubumų, skirtų įvairiems paviršiams. Aš naudojau metalo špaklių, ir ant viršaus specialų smulkų (reklamos nebus). Viskas nušveista iki idealaus paviršiaus tiek, kiek mato akis. Toliau seka grunto purškimas. Naudojau paprasčiausiai automobilinį gruntą. Vėl pasirodo visi nelygumai ir mikro duobutės, kurių nematėme, ir kurias reikia užtaisyti. Dažome juodais automobiliniais High Glossy (blizgiais) purškiamais dažais. Dažiau du kartus, ir galiausiai nupurškiau laku. Korpusas baigtas. Nuotraukos akims paganyti:

   Viduje sumontavau šiek tiek elektronikos. Tai jau išbandytas on/off jungiklis. Pasirinkau mikro jungiklį, kuris puikiai tiko ir atliko savo užduotį. Kuomet patefonas pajungtas į tinklą, jungiklis visuomet veikia budėjimo režime. Signalo išvedimui nusprendžiau naudoti mikrofoninę mini XLR 3pin jungtį. Maitinimo jungtis paprasta, standartinė. Laidai nuo galvutės liko nekeisti. Pati adata buvusi originali Marantz CT-100 pakeista į Shure.

   Panaudojau tą pačią ašį su disku, kuriuos po ilgų reguliavimų pavyko tiksliai įstatyti. Ašis papildomai įstatyta į medį, kuris pradžioje buvo pakyliuojamas, paskui sugalvojau tiesiog pritraukt su medsraigčiais, ir vienus priveržiant, kitus šiek tiek atleidžiant galima tikrai tiksliai sureguliuoti disko sukimąsi. Iš akies nepastebimas joks bangavimas ar kitoks nestabilumas.

   Tonarmas šiek tiek pakeltas (apsiskaičiavau su pakylos aukščiu) kuomet turėtų būti lygiagrečiai su plokštele. Tiksliau kartridžo viršus turi būti horizontalus su disko viršum. Teko "pakyliuoti" galvutę, taip atverčiant į reikiamą padėtį. Kojelės panaudotos nuo Philips CD grotuvo, su tarsi gumine apačia. Jeigu ankstesnis korpusas "gaudė" visus bildesius ir vertė adatą šokinėti, tai dabar atrodo kad medis kuo puikiausiai sugeria visus bildesius, juos minimaliai perduoda. Aparatas tapo daug sunkesnis. Trūksta tik plokštelės prispaudėjo...

   Na ir galutinis variantas kaip išrodo mano patefonas:

   Dabar, bekoreguodamas straipsnį savo atnaujintai svetainei galiu  brūkštelt ir apie pastebėjimus jį naudojant, taigi...

Papildyta 2013.04

   Po "platter"iu (po lėkšte ar bliūdu ar kaip kitaip jį bepavadint) visi varžtai iškilo. Iš po dažų matosi iškilimai. Dažai nesuskeldėjo, neatšokinėjo, bet varžtų vietos dabar kuo puikiausiai matomos jeigu tik nuimsim "platter"į. Jie buvo apšpakliuoti, bet nesutvirtinti audiniu.
   Trijų kontaktų mini XLR jungtis labai lepi, jos plastmasinis gaubtas nesunkiais suskyla jeigu tik pirštais perspaudžiam. Labai prasta jungtis.
   Dantį tokio tipo patefonui sunku gauti. Jį pasidarius patiems gausis labai didelė organinio stiklo dėžė - labai nepraktiška. Belieka reguliariai valyti dulkes.
   Korpusas vistik liko pakankamai jautrus (arba netyčia pakilo kartelė metams bėgant), gal padėtų bitumas, arba dar labiau pasunkint korpusą. Tiesa, jo naujas savininkas tiesiog suka jį ir vargo nemato...

   O aš prisimenu įgytą patirtį konstruojant.

2009.04